Echoskopija nėštumo metu (208)

Echoskopija, dar vadinama ultragarsiniu tyrimu – vienas dažniausiai nėštumo metu atliekamų tyrimų. Echoskopija padeda nustatyti nėštumą ir stebėti, ar vaisius auga ir vystosi sklandžiai, ji gali padėti išsiaiškinti, ar reikia atlikti kitus tyrimus.

Ką parodo echoskopija?

Pagrindiniai duomenys, kuriuos galima sužinoti iš ultragarsinio tyrimo:

• Preliminarus vaisiaus ūgis ir svoris;
• Vaisiaus lytis;
• Vaisiaus raidos nukrypimai;
• Vaisiaus apsigimimai;
• Gimdymo data.

Echoskopijos rūšys

Pagal daviklio tipą:

• Transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija. Daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Tyrimas padeda nuodugniai apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Paprastai transvaginalinė echoskopija atliekama tik nėštumo pradžioje (iki 12 sav.). Vėliau atliekama echoskopija per pilvo sienelę. Vaginalinė echoskopija antrąjį, trečiąjį nėštumo trimestrus gali būti atliekama tiriant gimdos kaklelį ir norint išsiaiškinti, ar nėščiajai negresia priešlaikinis gimdymas.
• Transabdominalinė echoskopija. Tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną. Siekiant padidinti ultragarso bangų laidumą, pilvo siena ištepama specialia žele.

Pagal fiksuojamą vaizdą:

• 2D echoskopija – tai paprasčiausia daugelyje klinikų atliekama echoskopija, skirta diagnostikai. Jos metu matomas juodai baltas, „plokščias“, neerdvinis vaizdas.
• 3D echoskopija ypatinga tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis, ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija. 3D echoskopijos metu pamatysite kūdikio veido bruožus, o jei jis nesislėps, galima itin tiksliai nustatyti jo lytį.
• 4D echoskopijos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda. Būsimieji tėvai gauna įrašą – pirmąjį kūdikio filmuką.

Atskira echoskopijos rūšis – doplerinis tyrimas. Jį atliekant stebima tam tikros srities kraujotaka. Šio tyrimo pirmuoju nėštumo laikotarpiu reikėtų vengti.

Kada atliekamos echoskopijos?

Lietuvoje standartiškai atliekamos 2 echoskopijos: 11–13 (+ 6 d.) ir 18–20 nėštumo savaitėmis, tačiau gana dažnai atliekama ir ankstyvoji echoskopija nėštumui nustatyti bei echoskopija 30–32 nėštumo savaitę.

Ankstyvojo nėštumo diagnostika (nuo 5 nėštumo savaitės)

Jei nėščioji jaučiasi gerai, ankstyvosios echoskopijos atlikti nereikėtų – tokią rekomendaciją pateikia ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Echoskopija atliekama tik tokiu atveju, jei ankstesnis moters nėštumas buvo nesivystantis arba negimdinis.

Ankstyvoji echoskopija padeda nustatyti, ar apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtino gimdoje, o ne už jos ribų ir negresia negimdinis nėštumas, galintis sukelti gausų vidinį kraujavimą ir kitas komplikacijas.

Echoskopiją ankstyvuoju nėštumo periodu reikėtų atlikti ir pastebėjus kraujo iš makšties bei pajutus skausmą pilvo apačioje. Tokiu atveju ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti, ar vaisius auga, plaka jo širdelė ir kt.

Taip pat ankstyvoji echoskopija atliekama numanant, kad nėštumas gali būti daugiavaisis.

Echoskopija 11–13 nėštumo savaitę 

Jos metu gydytojas stebi ir vertina:

• Kaip vaisius vystosi;
• Genetinius žymenis (pavyzdžiui, apžiūri vaisiaus pakaušio sritį bei sprando raukšlę: jei prie jos pastebima vandeninga raukšlė, galima įtarti Dauno sindromą);
• Jei reikia, gydytojas paskiria papildomus tyrimus.

Echoskopija 18–20 nėštumo savaitę 

Jos metu gydytojas stebi ir vertina:

• Vaisiaus kūno sandarą, organų būklę;
• Ar nėra vystymosi ydų;
• Ar vaisius pagal augimo rodiklius patenka į standartą;
• Vaisiaus širdies darbą;
• Placentos prisitvirtinimo vietą;
• Vaisiaus vandenų kiekį bei kokybę (per mažas ar per didelis jų kiekis rodo tam tikras patologijas).

Antrosios echoskopijos, atliekamos 18–20 nėštumo savaitę, metu nustatoma daugiau kaip 50 proc. vaisiaus raidos sutrikimų.

Echoskopija 30–32 nėštumo savaitę

Jos metu gydytojas stebi ir vertina:

• Kaip vystosi vaisius, matuoja jo ūgį, svorį;
• Placentos būklę – padėtį ir brandumą;
• Galimas raidos ydas: trečiajame nėštumo trimestre nustatoma apie trečdalis chromosomų, CNS, širdies-kraujagyslių ir urologinių anomalijų;
• Vaisiaus padėtį gimdoje. Pavyzdžiui, jei vaisius yra įsitaisęs pėdutėmis žemyn arba sėdimoje padėtyje, vėliau, apie 37–38 nėštumo savaitę, medikai gali pasiūlyti atlikti išorinį vaisiaus apsukimą arba planuoti cezario pjūvio operaciją.

Ar reikia pasiruošti echoskopijai?

Echoskopijai nereikia kažkaip specialiai ruoštis.

Egzistuoja įsitikinimas, kad siekiant kuo aiškesnio vaizdo ekrane, iki echoskopijos likus 2–3 d. reikėtų gerti daugiau nei įprasta skysčių. Manoma, kad tuomet amniono skystis pašviesės, taps skaidresnis, taigi bus matomas aiškesnis vaizdas. Tiesa, nėra patikimų duomenų, patvirtinančių šį įsitikinimą.

Echoskopijos patikimumas

Ultragarso įranga vis tobulėja, o ir ekrane matomas vaizdas tampa vis ryškesnis, tačiau echoskopija nėra 100 proc. patikimas tyrimo metodas. Skirtingų nėštumo laikotarpių metu ultragarsinio metodo patikimumas siekia 60–80 proc.

Pastebėję tam tikrus nuokrypius nuo standartų, gydytojai pasiūlys atlikti pakartotinį ultragarso tyrimą ar kitokio pobūdžio tyrimus infekcinėms ar genetinėms ligoms diagnozuoti. Atlikti pakartotinę echoskopiją nėščiosios gali būti siunčiamos į perinatologijos centrus, kuriuose dirba geriausi ultragarso tyrimų specialistai.

Tyrimą apsunkina neįprasta vaisiaus padėtis, netipinis placentos prisitvirtinimas, be to, neigiamai rezultatus paveikia stambus nėščiosios kūno sudėjimas.

Santrumpų echoskopijos nuotraukoje reikšmės

Paprastai echoskopijos nuotraukos viršuje surašyti tam tikri skaičiai ir raidės. Ką reiškia pastarosios?

• CRL – vaisiaus ilgis. Jis gali būti matuojamas maždaug iki 13 nėštumo savaitės. Sumažinus vaizdą, visą vaisių dar galima matyti ir 18 savaitę. Vėliau, vaisiui paaugus, tiriamos atskiros jo kūno dalys, nes jis į ekraną tiesiog nebetelpa.
• BPD – matmuo tarp dviejų vaisiaus galvytės taškų.
• HC – galvos apimtis (matuojant skersmenį).
• FL – šlaunikaulio ilgis. Jis svarbus matuojant vaisiaus augimą.
• AC – pilvo apimtis.
• Hadlock4 – vaisiaus masė.

Ar echoskopija yra saugi?

Nors echoskopija atliekama jau pusšimtį metų ir tarp atliktų tyrimų nepasitaikė įrodžiusių žalingą poveikį vaisiui, tačiau vis tik rekomenduojama echoskopijas atlikti laikantis ALARA principo (angl. As Low As reasonably achievable), t. y. kai tam yra būtinybė. Ši nuostata negalioja pastebėjus kokių nors komplikacijų ir norint išsamiau ištirti vaisiaus būklę.

Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei. Tai gali būti susiję su didesne persileidimo ar nesivystančio nėštumo rizika. Todėl echoskopuojantys medikai stengiasi, kad nėštumo pradžioje atliekama echoskopija truktų ne ilgiau nei 10 min.

Dar vienas kontrargumentas, kodėl echoskopinio tyrimo nereikėtų atlikti pernelyg dažnai – ultragarso bangų poveikis. Aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius – odą, raumenis ir makšties gleivinę, o kitą bangų dalį sugeria motinos ir vaisiaus audiniai. Šios bangos gali sukelti vadinamąjį bioefektą – laisvųjų radikalų išsilaisvinimą.

Daugelyje straipsnių buvo paplitęs teiginys, kad vaisius echoskopijos metu girdi labai didelį garsą, lyginamą su metro traukinių ar kylančių lėktuvų skleidžiamu garsu. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad echoskopija neigiamos įtakos vaisiaus klausai nedaro.

Be to, turėkite omenyje, kad klinikose naudojami skirtingi ultragarso aparatai, o kai kurie jų, į rinką patekę neseniai, gali būti nenuodugniai patikrinti ir turėti saugumo spragų.

Svarbi sąlyga – reikėtų, kad ultragarso tyrimą atliktų kvalifikuotas specialistas.